- vėliavininkas
- vė̃liavininkas, vė̃liavininkė dkt. Visų̃ príekyje žygiãvo vė̃liavininkai.
.
.
vėliavininkas — vė̃liavininkas ( inykas; S.Dauk), ė smob. (1) BŽ177, NdŽ, vėliaviniñkas (2) Rtr, KŽ 1. kas neša vėliavą, vėliavnešys: Visų priekyje žygiavo vė̃liavininkai DŽ1. Vėliavininkas įeina į būstinę vėliavos paimti rš. 2. sm. istor. Lietuvos Didžiosios… … Dictionary of the Lithuanian Language
karūnininkas — ×karū̃nininkas sm. (1) K; R, N kas vėliavą neša, vėliavininkas, vėliavnešys: Auptmanas tuojaus bėgo žiūrėti, ką jo karūnininkas daro LC1883,44. Atiduotas didžiam karūnininkui didžios kunigaikštystės Lietuvos A1884,411 … Dictionary of the Lithuanian Language
karūnnešis — ×karū̃nnešis (hibr.) sm. (1) K, J, Šts, karūnnešỹs (3b) KI416; R132, N kas neša karūną, vėliavą, vėliavininkas, vėliavnešys … Dictionary of the Lithuanian Language
karūžas — ×karū̃žas (l. chorąży, ukr. xopyжiй) sm. (2) 1. NdŽ, Šlč vaivada: Klementas pasimirė Telšiuose, pavieto karūžo laipsnyje būdamas LTI497. 2. vėliavininkas: Turėjo savo atskirus karūžus rš. 3. prievaizdas: Atein karūžas iš dvaro, varo žirgelius į… … Dictionary of the Lithuanian Language
karūžasis — ×karū̃žasis sm. emph. J, S.Dauk, M.Valanč vėliavnešys, vėliavininkas; plg. karūžas 2: Karūžasis, sako, lazdą parnešė A1884,81. Kritus pačiam mistrui ir karūžuojui, visas pulkas brostvinis išguro S.Dauk … Dictionary of the Lithuanian Language
karūžninkas — ×karūžninkas sm. M vėliavininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
vaiskis — ×vaiskis sm. (1) 1. istor.: Didysis vaiskis – sen[osios] Lenkijos sritinis tvarkininkas, turėjęs pareigas rūpintis srities (pavieto ar žemės) saugumu tuo metu, kai bajorija išvykdavo į karą EncVI677. Be teismų pareigūnų, joje (apskrityje) buvo… … Dictionary of the Lithuanian Language
vieliavininkas — sm. L = vėliavininkas … Dictionary of the Lithuanian Language
vėliauninkas — vėliauniñkas, ė smob. (2) NdŽ, Db žr. vėliavininkas 1: Vėliavai nešioti yra skiriamas vėliauninkas, verčiausias pulko puskarininkis rš … Dictionary of the Lithuanian Language
vėliava — vė̃liava sf. (1) K.Būg, J.Jabl, Rtr, BŽ548, KŽ; L, Š, Šlč 1. SP1121, LEXXXIII303, LTEXII136 nj. tam tikros formos ir spalvos audeklo gabalas, pritvirtintas prie koto ar virvės (ppr. valstybės ar organizacijos embleminis ženklas): Valstybinė,… … Dictionary of the Lithuanian Language